Mokinių edukacija Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

Birželio 19 d. Alizavos pagrindinės mokyklos 5-9 klasių mokiniai, įgyvendindami tautinio ir pilietinio ugdymo projektą „Aktyvus pilietiškumas“, apsilankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kuris įsikūręs pastate, kur beveik pusę amžiaus veikė sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB, o 1941-1944 m. šeimininkavo gestapas. 1940 m. pastato pusrūsyje buvo įrengtas kalėjimas, kuriame laikė tardomus antisovietinio pasipriešinimo dalyvius, o specialiai įrengtoje patalpoje buvo vykdomi mirties nuosprendžiai.

Mokiniai apžiūrėjo išlikusias kameras, karcerius, kalinių pasivaikščiojimo kiemelius ir specialiosios paskirties patalpas. Išgirdo pasakojimus apie kalintų žmonių patirtas kančias ir pastangas neprarasti žmogiško orumo, tikėjimo ir vilties.

Pirmajame ir antrajame muziejaus aukštuose įrengtos šiuolaikinės ekspozicijos pasakojančios apie 1940 m. Lietuvos okupaciją ir aneksiją, sovietų valdžios vykdytas represijas, Lietuvos gyventojus lageriuose ir tremtyje, 1944-1953 m. vykusį organizuotą partizaninį pasipriešinimą, represinių struktūrų veiklą ir neginkluotą pasipriešinimą 1954-1991 m.

Mokiniai dalyvavo orientacinėje veikloje „Pažink muziejaus ekspozicijas“. Gavę žemėlapius ir užduotis su nuorodomis, jie turėjo surasti ir užrašyti atsakymus į įvairius klausimus. Pavyzdžiui, kokiomis siuvimo mašinomis buvo siuvamos Lietuvos partizanų uniformos? Kokios sporto šakos buvo propaguojamos tremtyje? Išvardinti didžiųjų trėmimų operacijų datas ir pavadinimus, parašyti kelis patriotinius atsišaukimus ir kt.

Pasiskirstę į grupeles, mokiniai dalyvavo proto mankštoje apie tremtį. Jie turėjo atsakyti į loginius klausimus ir išgirdo išsamius edukatorės paaiškinimus. Taip pat žiūrėjo filmo „Gyveno senelis ir bobutė“ fragmentus. Šis filmas, režisierės Giedrės Beinoriūtės senelių, ištremtų į Sibirą, gyvenimo istorija papasakota mažos mergaitės lūpomis, savaip suprantančios anų dienų įvykius. Filme panaudotos fotografijos iš asmeninio autorės archyvo, animaciniai ir kino kronikų intarpai.

Grįžome sukrėsti žiauriu kalėjimo prižiūrėtojų ir tardytojų elgesiu su belaisviais bei pasibaisėję klaikiais kankinimo būdais. Grįžome susimąstę, kad istorija kartojasi – panašias kančias šiandien patiria Ukrainos žmonės.