Skriptoriumas – kas tai? Patirtinė kelionė į praeitį, skirta Motiejus Valančius metinėms

Balandžio 14 dieną Alizavos pagrindinės mokyklos 5–8 klasių mokiniai leidosi į prasmingą edukacinę išvyką į Palėvenės dominikonų vienuolyną – iš tolo šviečiantį ir lankytojus kviečiantį istorijos bei kultūros objektą, pastatytą dar 1676 metais.

Ši vieta glaudžiai susijusi su iškiliomis asmenybėmis – netoliese gimė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, o pačiame vienuolyne savo švietėjišką blaivybės veiklą pradėjo Motiejus Valančius. Būtent jo metinėms paminėti ir buvo surengta ši prasminga edukacija.

Mokinius pasitiko Pranciškonų ordino vienuolis, pakvietęs įžengti į vienuolyno vidų. Užlipę į antrą aukštą, mokiniai pateko į autentišką aplinką – ilgą stalą su žvakidėmis, kur patalpos centre sėdėjo dominikonų vienuolis ir kruopščiai rašė. Multimedijos pagalba vaikai susipažino su vienuolyno istorija, o netrukus patys tapo jos dalimi.

Edukacijos metu mokiniai sužinojo, kas yra skriptoriumas – vieta, kur vienuoliai ranka perrašinėjo knygas. Jie ne tik išgirdo, kodėl šis darbas buvo toks svarbus žinių išsaugojimui, bet ir patys išbandė senovinį rašymo būdą: žąsies plunksna rašė nesudėtingus tekstus lotynų kalba. Tai buvo ne tik įdomi, bet ir kantrybės, susikaupimo bei kruopštumo reikalaujanti patirtis.

Kiekvienas dalyvis savo darbą gavo ypatingai įamžintą – vienuolio patikrintą, antspaudu patvirtintą ir į ritinėlį susuktą tekstą, kuris tapo gražiu šios dienos prisiminimu.

Vėliau mokiniai apžiūrėjo restauruojamas vienuolyno erdves: vienuolių gyvenamuosius kambarius, biblioteką, virtuvę, valgyklą, rūsį. Jie sužinojo, kaip gyveno vienuoliai, kuo maitinosi – nuo vietoje sugautų žuvų iki iš Rygos atsivežtų silkių ar net citrinų. Įdomu buvo išgirsti ir tai, kad vienuolyne gyveno vos apie 18 vienuolių.

Ši edukacija mokiniams suteikė ne tik naujų istorinių žinių, bet ir leido gyvai patirti praeitį, suprasti knygos vertę bei žmogaus pastangas perduoti žinias iš kartos į kartą. Tai buvo prasminga pamoka, ugdanti pagarbą kultūriniam paveldui, kantrybę ir smalsumą.

Nuoširdžiai dėkojame Kupiškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos edukatoriams – direktoriui Algirdui Venskui ir bibliotekininkui Minijui Pučėtai – už įdomią, įtraukiančią ir vertingą edukaciją, kuri paliko neišdildomą įspūdį mokiniams.