Septynios nepamirštamos dienos – kelionė, kuri ilgam liks atmintyje

Net nepastebėjome, kaip greitai prabėgo septynios kupinos įspūdžių, atradimų, iššūkių ir draugystės atostogų dienos.

Keliaudami po Latviją ir Estiją aplankėme daugybę įsimintinų vietų. Prie pat Cėsio miesto, Svetavots parke, mus pasitiko 99-erių metų gidė – paties parko įkūrėjo mama. Ji pasidalijo įkvepiančia parko istorija ir atskleidė stebuklingo vandens iš uolos galią. Dalyvavome gydomajame rituale.

Aplankėme net keturias pilis:

Cėsio viduramžių pilį, alsuojančią senųjų laikų dvasia;

Cesvainės pilį, vieną įspūdingiausių XIX a. architektūros kūrinių Latvijoje;

Stamerienos pilį, garsėjančią savo eklektišku stiliumi;

Rakverės pilį, kurioje dalyvavome teatralizuotoje ekskursijoje.

Kelionė siauruku nuo Gulbenės iki Alūksnės buvo tarsi sugrįžimas į praeitį. Traukinyje ir geležinkelio depe susipažinome su siaurojo geležinkelio istorija, trumpam tapome mašinistais ir palydovais.

Tartu mokslo centre AHHAA išbandėme įvairius mokslo atradimus – čia viskas galima paliesti, išbandyti ir patirti.

Ypatingas įspūdis laukė šachtoje Estijoje, kur iš arti susipažinome su šachtininko profesija. Apsirengę specialia apranga, su šalmais ir žibintais leidomės į požemines erdves, važiavome traukiniu šachtos viduje.

Ir, žinoma – jūra! Stabtelėjome prie įspūdingo Valastės krioklio, kur 26 metrų aukščio vandens srovė krenta tiesiai į Suomijos įlanką.

Apsistojome poilsiavietėje prie Peipus ežero – penkto pagal dydį Europoje. Čia vyko sportinės varžybos, žaidimai, o taip pat – kūrybiškumo reikalaujantis kilimų iš gamtinių medžiagų konkursas.

Liepos 6-ąją žygiavome Kotkos pažintiniu taku – 7 kilometrus per smėlėtus kalnagūbrius ir įvairių tipų pelkes. Vakare ant Peipus ežero kranto visi kartu giedosime Lietuvos himną.

Per šias dienas patyrėme ir nemažai iššūkių: ekskursijos vyko anglų arba rusų kalbomis – išbandėme savo kalbinius gebėjimus. Miegojome palapinėse, tad teko prisitaikyti prie 9–12 laipsnių temperatūros, lietaus ir... uodų. Kai kuriems iš pradžių buvo sunku būti toli nuo namų ir laikytis griežtesnių taisyklių. Bet susidraugavome, užaugome ir sustiprėjome kaip komanda.

Rytoj – išvyka pas draugus į Rezeknę, o netrukus – kelionė namo. Atsisveikinti bus tikrai nelengva. Neabejotinai netrūks ir ašarų.

Šios kelionės prisiminimai išliks mūsų širdyse ilgam.