Šviesos ir žodžio šventėje – apie vienybę ir bendrystę

Lapkričio 10 d. Alizavos bibliotekoje vyko jauki ir prasminga Šviesos ir žodžio šventė, į kurią buvo pakviesti pradinių klasių mokiniai. Prie žvakių šviesos, švelniai mirksinčiomis spalvotomis lemputėmis ir šiaurės šalių vėliavėlėmis papuošto medelio vaikai kalbėjosi apie tai, ką reiškia būti drauge ir išlikti vieningiems. Šventės nuotaiką sustiprino vyresniųjų klasių mokinių sukurtas „Šiaurės šalių kilimas“ – simbolinis bendrystės ženklas.

2025 metų Šiaurės šalių literatūros savaitės tema – vienybė, bendrystė, solidarumas. Šios vertybės reiškia gebėjimą būti kartu – palaikyti vieni kitus, džiaugtis bendrais pasiekimais ir išlikti draugiškiems net tada, kai kyla nesutarimų. Šiaurės šalių solidarumas grindžiamas pasitikėjimu, pagarba ir supratimu, kad mus jungia bendros vertybės.

Bibliotekininkė rodydama ekrane paveikslėlius vaikams perskaitė Farerų salų rašytojo Bárður Oskarsson kūrinį „Šuo, katė ir pelė“. Klausydamiesi ir vėliau diskutuodami, mokiniai svarstė, kodėl veikėjai susipyko ir kaip jiems pavyko susitaikyti. Pokalbis padėjo suprasti, kaip svarbu mokėti atleisti ir iš naujo susidraugauti, nes tada širdyje pasidaro šviesiau.

Vėliau visi dalyvavo vienybės voratinklio žaidime. Mėtydami siūlų kamuolį vieni kitiems, vaikai sakė gražius žodžius, dėkojo, dalijosi nuoširdžiais palinkėjimais. Iš spalvotų siūlų gimė ne tik voratinklis – gimė gražus ryšys tarp vaikų, primenantis, kad kiekvienas esame svarbi bendrystės gija.

Kūrybinėje veikloje mokiniai piešė šuns, katės ir pelės paveikslą – kiekvienas nupiešė po detalę, o sujungus visų darbelius gimė vienybės portretai, simbolizuojantys, kad kartu galima sukurti kažką gražaus ir prasmingo.

Šventės pabaigoje vaikai dalijosi asmeniniais pasakojimais apie tai, kaip yra susipykę ir vėl susitaikę su draugais ar šeimos nariais. Šie atviri pokalbiai padėjo suvokti, kad susitaikius visada pasidaro lengviau ir džiugiau, o pyktis – tik laikinas šešėlis, kurį gali išsklaidyti šviesa.

Šventės akimirkų prisiminimui vaikai gavo po saldainį „Meška šiaurėje“ – tarsi mažą šiaurės dovanėlę, primenančią šilumą ir draugystę. Pabaigoje visi drauge nusifotografavo prie simbolinio Šiaurės šalių kilimo – bendrystės, šviesos ir žodžio jungties ženklo, kuris primins, kad vienybė prasideda nuo mažų, šiltų žodžių ir nuoširdžių šypsenų.