Regioninė konferencija „Balys Sruoga: ir aš visas iš žemės šios“

Vasario 26 dieną Biržų r. Vabalninko kavinėje „Meldynas“ susirinko gausus būrys jaunimo ir suaugusiųjų – visi, kuriems brangus poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros ir tautosakos tyrinėtojo Balio Sruogos vardas. Šiemet, vasario 2 dieną, sukako 130 metų nuo šio iškilaus kūrėjo gimimo.

Vabalninko mokykla didžiuojasi būdama vienintelė Lietuvoje, turinti Balio Sruogos vardą. Tad konferencija tapo prasminga proga dar kartą prisiminti žmogų, kurio vardą kasdien tariame su pagarba.

Renginio dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė ir Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė. Jos kvietė jaunimą tapti tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp kūrėjo ir skaitytojo, saugoti atmintį ir perduoti ją ateities kartoms.

Konferencijoje netrūko kūrybiškų pasirodymų ir prasmingų pranešimų. Literatūrinėje kompozicijoje „Aš – Balys Sruoga“ būrys vaikinų susijungė į vieną simbolinį Sruogos paveikslą ir prabilo jo žodžiais: „Jeigu be ironijos būčiau rašęs, būčiau neišgyvenęs.“ Šie žodžiai priminė, kokia svarbi kūrėjui buvo ironija net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Renginyje dalyvavo ir svečiai iš kitų mokyklų. Ypač įtaigiai nuskambėjo Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinio Dovydo Barzevičiaus deklamuota Balio Sruogos poemos „Gražiajam jaunimėliui“ ištrauka. Jaunuolis sulaukė audringų salės plojimų. Skambėjo prasmingi žodžiai: „Šią taurę aš keliu, kad gyventų mumyse mūsų protėvių dvasia, kaip šviesa ir šiluma!“ Balys Sruoga šiuos žodžius ištarė prieš šimtą metų, tačiau jie ne mažiau aktualūs ir šiandien.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Landsbergienė pasakojo, kas šiandien Biržuose primena Balį Sruogą. Nors rašytojas anksti išvyko į platųjį pasaulį, jo atminimas gyvas: gimtoji sodyba Baibokų kaime, Balio Sruogos gatvė, mokykla, nuo 1947 metų nešiojanti jo vardą. Muziejuje saugomi asmeniniai daiktai, unikalios nuotraukos, telegramos, pirmųjų knygų leidimai. 1966 m. Baibokuose atidarytas muziejus, 1988 m. pastatyta skulptūra, o Biržų kultūros darbuotojai yra pastatę spektaklį pagal dramą „Radvila Perkūnas“.

„Tai ir daug, nes liko jo dvasinis palikimas. Kol mokyklose vyks renginiai apie savo krašto žmogų, tol jį ir turėsime“, – sakė muziejaus direktorė, linkėdama išsinešti bent kelias Sruogos eilutes širdyje.

Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Birutė Glaznerienė dalijosi įdomiomis eksponatų istorijomis. Rankų darbo baldai, tūkstantį knygų talpinusi biblioteka, šachmatų lenta, prie kurios buvo sprendžiami svarbiausi klausimai, liudija apie kūrėjo asmenybę ir intelektualumą.

Skambėjo ir daugiau poezijos, literatūrinių-muzikinių kompozicijų, pristatyti mokinių kūrybiniai projektai. Gimnazistės įgyvendino meninį projektą „Knygų skirtukas: spalvingas Balio Sruogos atminimas“, simboliškai atspindintį sudėtingą, bet prasmingą rašytojo gyvenimą.

Konferencijos nuotaiką geriausiai apibūdintų vienas žodis – pakylėta. Atrodė, kad pats Balys Sruoga būtų nusišypsojęs matydamas tiek jaunų žmonių, kalbančių jo žodžiais ir saugančių jo atminimą.