Literatūros pamoka kino salėje

Rugsėjo 23 dieną Alizavos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Kuliukienė dešimtos klasės mokiniams surengė netradicinę literatūros pamoką – išvyką į kino filmą „Gyvulių ūkis: Mažieji herojai“.

Animacinis filmas sukurtas pagal visame pasaulyje žinomą George’o Orwello kūrinį „Gyvulių ūkis“ – vieną reikšmingiausių XX amžiaus politinės satyros kūrinių. Tad šį kartą literatūros pamoka persikėlė iš klasės į kino salę, o programinis kūrinys mokiniams atsivėrė per vaizdą, garsą, veikėjų charakterius ir jų išgyvenimus.

Filme pasakojama apie ūkio gyvūnus, kuriems įgrysta sunkus darbas, tušti loviai ir savanaudiškas šeimininkas. Gyvūnai sukyla ir nusprendžia patys kurti gyvenimą, kuriame visi būtų laisvi ir lygūs. Iš pradžių atrodo, kad didžioji jų svajonė pagaliau išsipildė. Tačiau netrukus dvi protingiausios kiaulės – Napoleonas ir Snieguolė – pradeda kovoti dėl valdžios ir įtakos. Geraširdis arklys Boksininkas dirba už kelis, o tylusis asilas Benjaminas stebi įvykius ir supranta daugiau, nei pasako.

Garsioji kūrinio mintis „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni“ atskleidžia, kaip gražūs lygybės ir laisvės pažadai gali būti iškreipti, kai valdžia atsiduria savanaudiškų lyderių rankose. Gyvūnai, patikėję manipuliatyviomis kalbomis, ima manyti, kad jų gyvenimas gerėja, nors iš tikrųjų viena priespaudos forma pakeičiama kita.

George’o Orwello kūrinys skatina kalbėti apie propagandos galią, godumą, aklą paklusnumą, laisvę ir atsakomybę. Nors „Gyvulių ūkis“ pirmiausia siejamas su 1917 metų Rusijos revoliucijos ir Sovietų Sąjungos kritika, jo keliami klausimai aktualūs ir šiandien. Socialinių tinklų, interneto bei dirbtinio intelekto amžiuje mokiniui ypač svarbu gebėti kritiškai vertinti informaciją, atpažinti manipuliaciją ir nepriimti kiekvieno įtaigiai išsakyto teiginio kaip neginčijamos tiesos.

Kino salė dešimtokams tapo kitokia mokymosi erdve. Ekrane atgiję literatūros kūrinio veikėjai ir konfliktai padėjo mokiniams ne tik sekti siužetą, bet ir emocingiau pajusti kūrinio problemas. Žiūrėdami filmą mokiniai galėjo svarstyti: kas nutinka žmogui gavus valdžią? Kodėl visuomenė kartais paklūsta neteisybei? Ar laisvė įmanoma be atsakomybės? Kaip atpažinti manipuliaciją? Kodėl vieni išdrįsta priešintis, o kiti pasirenka tylėti?

Po filmo šie klausimai sugrįš į lietuvių kalbos ir literatūros pamoką. Dešimtokai aptars matytą ekranizaciją ir lygins ją su George’o Orwello kūriniu. Bus kalbama apie laisvės kainą, tikrą ir tariamą draugystę, totalitarizmą, valdžios ir pinigų galią, propagandą, atsakomybę, sąžinę bei žmoniškumą. Svarbiausia bus ne tik prisiminti, kas nutiko filmo ar knygos veikėjams, bet ir išsakyti savo nuomonę, ją argumentuoti bei paaiškinti, kaip kūrinio siunčiamą žinią suprato patys mokiniai.

Tokia pamoka parodo, kad klasikinė literatūra nėra vien vadovėlio puslapiuose likęs praeities tekstas. Ji gali atgyti kino ekrane, paskatinti diskutuoti, kelti nepatogius klausimus ir padėti geriau suprasti šiandienos pasaulį.