Naujienos
Turistų žygis po Žemgalę

            Ir vėl pavasaris, vėl paukštukai čyruoja mums skambias giesmes. Atėjus pavasario atostogoms, Alizavos ir Šimonių turistai susiruošė į turistinį žygį pėsčiomis po Žagarės – Tervetės – Duobelės – Ylės kraštus. Nuvažiavę į Žagarę, nustebome, kad taip nedaug turistų. Iškarto visų nuomonė: „Ak, kaip čia nuobodu bus. Juk tiek nedaug mūsų...“, bet po kelių valandų nuomonė pasikeitė. Žagarėje aplankėme senamiestį, apžiūrėjo grafo Naryškino dvarą, žirgus ir patį žirgyną. Pražygiavome pro Raktumės ir Žvelgaičio ežerus, pačiupinėjome dolomitines atodangas. Daugiausiai įspūdžių visiems paliko puodų namas. Pačios sienos sudėliotos iš puodų, o kieme įvairiausių grožybių galima prisižiūrėti. Susipažinimo vakarą praleidome labai linksmai, kadangi,  atžygiavo dar ir Žagarės moksleiviai.    
   
Kitą dieną jau kirtome Latvijos sieną. Keistoka buvo, kad prie sienos niekas mūsų netikrina, neprašo parodyti pasų ir leidimų. Pačią sieną praėję pėstute, toliau važiavome, nes po pietų laukė ilgas pasivaikščiojimas miškais. Po mišką mus vedžiojo „ragana“, pasakodama įvairiausias istorijas. Manėme, kad miškas bus paprastas, o ko tik nepamatėme! Įspūdingiausias - Tėrvetės piliakalnis . Tai 19 m aukščio kalva. Tėrvetės piliakalnis yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių ne tik Vakarų Žemgaloje, bet ir senovės baltų žemėse. Toliau einant „raganos“ maršrutu mūsų laukė Tėrvetės gamtos parkas. Jis labiausiai patiko tiems, kas mėgsta daug ir ilgai vaikščioti gamtoje, kas netingi mediniais laipteliais įkopti į piliakalnius ir nuo ten grožėtis Tervetės upeliu ir miškingomis apylinkėmis, patiko tiems, kurie dar neišaugo iš stebuklingo pasakų pasaulio, kurie mėgsta vaikščioti paslaptingu miško taku gėrėdamiesi liaudies meistrų sukurtomis pasakų herojų skulptūromis. Grįžome  išsekę ir pavargę, vakare susėdome viename rate ir dainavome turistines lietuviškas ir latviškas dainas.
   
   
O jau kitą rytą „nešėme kojas“ į Duobelę, kuri pasižymi įstabiu pilies griuvėsių vaizdu. 1870 m. prie Duobelės pilies griuvėsių įvyko Kuržemės regiono dainų šventė – viena iš pirmųjų Latvijoje, nes pirmoji visuotinė dainų šventė įvyko tik 1873 m. Po ilgo pasivaikščiojimo po pilies griuvėsius toliau vykome į „Baltijos žvakių“ įmonę. Pačioje įmonėje klausėmės gido pasakojimų, kaip vyksta žvakių gavyba, sužinojome žvakės istoriją ir pamatėme įvairiausio stiliaus ir spalvų žvakių. Grįžus į mokyklą, visi apsidžiaugė sužinoję, kad eisim maudytis į baseiną. Smagiai pavakarojome,  pasišokome su latviukais.
   
    
Atėjo paskutinė, bet sunkiausia diena, kurią praleidome Ylėje.  Po pietų turistai patraukė į kelią, į Puokainių energetinį mišką. Tai apie 500 ha dydžio miško masyvo dalis, išsidėsčiusi ant stačių kalvų ir gilių įklonių. Tačiau įdomiausia šiame miške – akmenys. Jie sukrauti į krūvas, iš jų sudarytos terasos, „akmenų upės“, tai dideli ir mažesni, tai grupėmis ir pavieniai. Juos atrado 90-ųjų metų pradžioje, kai miško darbininkai, vykdydami kirtimo darbus, po samanomis užtiko keistas akmenų sankaupas. Prasidėjo tyrinėjimai. Žinomiausi Latvijos žiniuoniai, liaudies gydytojai bei ekstrasensai pateikė hipotezę, jog senovėje čia buvusi šventvietė. Šiuos akmenis tiesiog reikia liesti, glaustis prie jų, mat kiekvienas turi savotišką reikšmę, kurią prisiliesdamas įgauni. 
             
        
Grįžus į mokyklą, įvyko atsisveikinimo vakaras.                            
    
      Dabar laukiame žygio su  baidarėmis po Kupiškio rajono marias ir upelius.
 
                                  Eisvydė Isajevaitė   10 klasės mokinė