Naujienos
Tėvynės istorija iš signataro lūpų

Šio žmogaus gyvenimas – tai tikrų tikriausia Lietuvos istorija. Net 21 –erius metus jis vadovavo kolūkių valdyboms, 10 metų dirbo Kupiškio žemės ūkio valdybos viršininku, daug metų – rajono meru. Kokį darbą bedirbdamas Leonas Apšega išliko paprastu, nuoširdžiu, šiltu žmogumi, besistengiančiu padėti kiekvienam reikalingam pagalbos.

Svečias papasakojo apie savo vaikystę ir jaunystę, apie išdaigas mokykloje ir už jos ribų. Jau tada buvo labai aktyvus ir jautė, kad turi lyderio gyslelę. Pirmoji moksleivio kuprinė buvo dėžė  kulkosvaidžio šoviniams laikyti. Skaniausias vaikystės desertas- duona su cukrumi. Švenčiausias žmogus- mokytojas.

Leonas Apšega prisiminė, kaip Kupiškio krašto žmonių buvo iškeltas kandidatu rinkimams į LR Aukščiausiąją Tarybą, kaip privalėjo gerbti žmonių palaikymą ir todėl sutiko juo būti. Papasakojo apie svarbiąją vyriausybinę telegramą, kuria buvo pakviestas darbui į Aukščiausiąją Tarybą. Kaip kovo 11 d., be kelių minučių vienuoliktą valandą, vienas šimtas dvidešimt keturi LRAT nariai prabalsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.

Svečias pademonstravo ir kiekvienam leido pačiupinėti brangiausias savo relikvijas: LRAT deputato pažymėjimą, balsavimo kortelę, pirmąjį lietuvišką pasą Nr. 54, vardinę balsavimo už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą kortelę, rašiklį, su kuriuo tada pasirašė, AT deputato ženklelį, kabineto užrašą ir netgi akmenėlį iš sugriauto Lenino paminklo.

Signataras kvietė vaikus gerai mokytis, būti pilietiškais, nepraeiti pro negeroves, būti mandagiais, džiaugtis Nepriklausoma Lietuva ir gražiais darbais mylėti ją.

Svečiui mokiniai padovanojo savo svajones.

Skambėjo smagios mokinių dainos, linksmino tarmiški pasakoriai.

Geriausiems mokiniams įteikti apdovanojimai.