Naujienos
Susitikimas su Doloresa kazragyte

„Pasaka- kartų tiltas“- Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenės skaitymo skatinimo projektas, kurį iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Dėka šio projekto praėjusį penktadienį patyrėme begalę puikių emocijų bendraudami su nepaprasta asmenybe- teatro ir kino aktore, skaitove, rašytoja Doloresa Kazragyte.

Susirinkusi labai įvairaus amžiaus publika ( nuo septynmečio iki septyniasdešimtmečio) nevienodai žinojo apie viešnią. Vyresniajai kartai Doloresa Kazragytė įsimintina už sukurtus ryškiai charakteringus vaidmenis teatre ir kine, graibstomos šiltos ir nuoširdžios jos autobiografinės knygos. O mūsų pradinukai pavasarį, Tarptautinės vaikų knygos dieną, Kauno dramos teatre žiūrėjo spektaklį „Astrida“, kuriame garsiosios vaikų rašytojos Astridos Lindgren vaidmenį sukūrė aktorė Doloresa Kazragytė. Spektaklis pavergė pagarba Žmogui- nuo vaikystės iki senatvės. O mūsų vaikai krykštavo kartu su A. Lindgren personažais: Pepe Ilgakojine, linksmuoliu Emiliu, storuliu Karlsonu. Taigi, vaikams Doloresa Kazragytė buvo Astrida Lindgren.

„Visų mūsų širdelėse nuo pat mažens yra Dievo duota svajonė pabūti kažkuo daugiau, negu esame. Mano širdy ši svajonė apsigyveno nuo dviejų- trijų metų“,- prisistatė viešnia. Ji kalbėjo apie Artisto profesiją, apie persikūnijimą. Ir čia pat demonstravo: visus suėsti norinčią baisią raganą, rūke pasiklydusį išsigandusį ežiuką, kiaušinyje betupintį ir ant viso pasaulio pykstantį žvirbliuką. Apie meilę citavo iš A.de Sent- Egziuperi „Mažojo princo“. Prašė pabūti geresniais savo seneliams, priglausti prie jų, pasėdėti. Suvaidino jaudinančią istoriją apie pačias gražiausias žmogaus savybes- pasiaukojimą ir gailestingumą. Vaidino linksmas scenas iš įvairių istorijų, kuriose senutės vienaip ar kitaip įsigudrina paįvairinti savo vienatvę.

„Vaikystė yra ne laikas, o sielos būsena“,- pasakė garsioji Astrida Lindgren. „Senatvė tai ne metas, tai sielos būsena“,- teigė aktorė Doloresa Kazragytė. „Astrida būdama garbaus amžiaus mėgdavo karstytis po medžius. Aš irgi labai mėgstu gamtą. Patinka vaikiškumas t. y. tai, kai pajunti tokį jausmą, kad, koks skirtumas- ar tau- 15 ar 10, 65 ar 80. Aš irgi labai myliu knygas. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų, kaip ir Astrida. Esu tos pačios nuomonės, kad su knyga ( o ne su televizoriumi, ar filmu) gali patirti absoliučiai viską. Tik Astrida buvo už mane protingesnė, nes ji mažai kam pasakodavo apie save. Aš esu tarškalas ir visiems be perstojo tarškiu apie savo gyvenimą“, -lygino save su garsiąja rašytoja mūsų viešnia.

„Leisk aitvarui skrist!“- skandavome visi stebuklingą burtažodį, atsisveikindami ir palaimindami savo karščiausią svajonę.

„Nelėkite per gyvenimą įsmeigę akis į mobiliukus! Suraskite laiko vasarą ar žiemą pakelti jas į dangų ir pažiūrėti, koks šiąnakt mėnulis, kokios žvaigždės, kokie miškai, nors trupučiuką, nors retkarčiais,“- palinkėjo mokykliniam jaunimui.

 

Danutė Miknevičienė, Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė