Naujienos
Patarimai, kaip keisti požiūrį į šiandieninį mokinį

Vyresnės kartos žmonės pasibaisėję: „Šiandieniniai vaikai nebeskaito knygų!“. Ką daryti? Kaip turi elgtis mokytojai, bibliotekininkai, tėveliai? Duoti patarimų Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenė pasikvietė garsią Lietuvoje lektorę, švietimo žurnalistę, asmeninio augimo trenerę Lidiją Laurinčiukienę.

Pokalbį su seminaro dalyviais lektorė pradėjo nuo pasivaikščiojimo labirintais. Reikėjo pasirinkti ant grindų išdėliotus daiktus, kad sėkmingai išeitum iš painaus labirinto. Tinkamai pasirinko tik skaitę apie antikos mitus ir legendas knygą „Ariadnės siūlas“.

  

Skaitymas – labai svarbus procesas žmogaus gyvenime. Knygų skaitymas ugdo vaiko vaizduotę, lavina iškalbą, augina kritinį mąstymą. Geri skaitymo gebėjimai ir teksto suvokimas labai svarbūs sėkmingam mokymuisi. Lektorė teigė: „Svarbu, ne kiek knygų vaikas perskaitė, o ką jose surado.“

Šiandieninius vaikus ugdo šeima, mokykla, popkultūra, spalvota rinkodara, žiniasklaida, socialiniai tinklai. Jų mąstymas – klišinis (daug paveikslėlių, mažai teksto). Jie jau painioja virtualią ir realią aplinkas. Vaikai nepakenčia prievartos ar didaktikos. Jie nori, kad suaugę bendrautų kaip su lygiais. Auga vartotojiška karta. Vaikai viską nori imti, liesti, čiupinėti, veikti, girdėti. Suaugusieji juos turi išmokyti gyventi nuolatinio gyvenimo perversme. Mokytojų pareiga – ne žinių prikišt į galvas, o paskatinti jų smalsumą. Todėl darbui su šiandieniniais vaikais nebetinka „taburetiniai“ žmonės (turintys išankstinę nuomonę). (Lektorė pavadinimą sugalvojo žiūrėdama į Stasio Eidrigevičiaus paveikslą „Taburetė“.)

Šiandien knygą priverst vaiką paimt į rankas reikia maloniai. Bibliotekose, kuriose dirba išradingos darbuotojos, verdamas šokoladas, nes jo kvapas vaikus vilioja. Knygos sukabinėtos ant gumų skirtinguose aukščiuose. Tiek, kiek vaiko ūgis leidžia knygą pasiekt. Nes bibliotekininkės žino, kad iš lentynų knygų vaikai nenori imt. „Iki septynerių metų vaikui reikia skaityti pasakas su siaubo elementais ir keičiant balsą, kad jis bijotų taip, kad net kojas ant lovos užsikeltų. Tada vaikas užaugs geresnės dūšios,“- juokavo lektorė. Seminaro dalyvius lektorė mokė „šuns uodegos gaudymo“ pratimų, nes kuo lankstesni sąnariai, tuo lankstesnis protas. Prašė nepykti ant vaikų ir mokė „agresijos nuėmimo“ pratimų. „Žmogų nuo gyvūnų skiria šypsena. Neatimkime iš žmogaus šypsenos“, - prašė pedagogų. Lektorė kalbėjo apie motyvacijų rūšis. Sunkiausia yra vidinė motyvacija. Kaip save įveikt, kvietė pasimokyti iš kamanės, kuri, būdama sunki, kad galėtų skristi turi labai labai smarkiai mojuoti sparneliais, kad pakiltų. Atlikdama bandymus su greipfrutais, demonstravo įnorinimo metodiką. Papasakojo apie japonų kilmės JAV fizikos profesoriaus, futuristo ir mokslo populiarintojo Michio Kaku teoriją, kaip mokysis ateities vaikai. Ano jo, didžiausias ateities poreikis ir būtinybė – išlavinti tuos žmogaus gebėjimus, kurie nepasiekiami robotams: kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą, lyderystę. Visuomenė palaipsniui pereina nuo prekių ekonomikos prie intelektinės – kūrybinės. Žmogaus proto resursai turės persiorientuoti į gebėjimą kūrybiškai mąstyti, analizuoti, argumentuoti ir priimti sprendimus. Mokyklas keis mokymosi paslaugų centrai. Plėsis interaktyvus mokymas. Savišvieta žmonės užsiims savarankiškai. Suaugusiems numatomi vaidmenys: mokymosi bendrakeleivis, interpretatorius, informacijos filtruotojas, planuotojas, organizatorius, pagalbininkas/ patarėjas, vertintojas, konsultantas. Lygiagrečiai - padrąsintojas, palaikytojas, partneris, tarpininkas.

Lektorė atkreipė tėvelių dėmesį į akivaizdų faktą, jei neskaito tėtis, neskaito ir sūnus, o jei neskaito mama, neskaito ir dukra. Todėl reikia skaityti mažyliams, skaityti kartu su jais. Būtina treniruoti vaiko smegenis, nes jos imliausios iki 6 metų. Pavargusiems nuo darbų viešnia rekomendavo naudoti druską, nes  ši pakelia tonusą. O viena razinka, kramtoma šešiolika kartų, neabejotinai nuims stresą.

Ne vieną kartą lektorė pakartojo, kad kalba tik apie tai, kuo pati yra tvirtai įsitikinusi ir kad konkrečių receptų seminaro dalyviams nepalieka, o tik užuominų. Kas mokės, tas atsirinks.

  

Šis seminaras – tai dalinai finansuojamo LKT tolygios kultūrinės raidos projekto „Knygos skonis“ renginys.

Danutė Miknevičienė, mokyklos bibliotekininkė