Naujienos
Mažos mokyklos džiaugsmai

Mano mokykla labai graži, šviesi, erdvi ir mokytis joje gera. Mūsų iš viso – tik apie šimtas vaikų, bet mes vieni kitus labai gerai pažįstame, draugaujame, palaikome vienas kitą. Aš esu už miestelių mokyklas! Kaimo ar miestelio mokykla yra jauki, joje plinta gera atmosfera, ir joje gyventi gera. Į mokyklą reikia ne eiti, bet linksmai turiningai gyventi joje. O tai įmanoma tik nedidelėje mokykloje.

Mokyklos draugų esu išrinkta į mokyklos tarybą. Tai aukščiausias mokyklos valdymo organas. Posėdžiauju kartu su mokytojais ir tėveliais. Svarstome labai reikšmingus dalykus. Mano nuomonė turi įtakos, kaip mokytojai vertins kūno kultūros ar dorinio ugdymo pamokas. Išgirstu net paties direktoriaus ataskaitas apie finansines pajamas ir išlaidas, apie įvairią dalykinę veiklą. Tariamės, kaip surinkti kuo daugiau elektroninių atliekų, mat už priduotus atliekų kilogramus gauname taškus ir tada jau patys sprendžiame, kur juos efektyviau panaudoti. Pavyzdžiui, praeitų metų rugsėjo mėnesį mes, keturiasdešimt Alizavos mokyklos mokinių, dalyvavome goscrazy.lt organizuojamuose pramoginiuose renginiuose. Aš dalyvavau Generolo programoje, kurią vedė du jauni karininkai. Įspūdžiai  super! Ir šaudėme, ir kareiviškos drausmės paragavome, išbandėme jų virtuvę.

Dar prieš mokslo metų pradžią svarstėme, kaip būtų puiku, kad mūsų mokiniai įsigytų uniformą. Peržiūrėjome daugybę pasiūlymų, išsirinkome , mūsų nuomone, geriausią variantą. Po to apklausėme tėvelius. Jiems pritarus, šiandien jau vaikštome pasipuošę su dailiais megztukais, mielomis mokyklinėmis emblemomis. Beje, kai pats išsirenki emblemą, drabužį, jis tampa kur kas mielesniu.

Šiandien kuriame ir paties Alizavos miestelio emblemą. Mokiniai pripiešė daugybę eskizų, už kuriuos balsuos miestelio gyventojai.

Mes su drauge iš dešimtos klasės Justina Januškaite patekome į Nacionalinio socialinės integracijos instituto organizuojamą  Bendraamžių švietėjų mokymų programą. Jie atrinko mokinius iš visos Lietuvos, kurie užpildė anketas. Mums labai padėjo direktorius. Jis net pats mus nuvežė į mokymų vietą Antalieptėje (Zarasų raj.). Rudeninėje programoje bendravome su Olegu Šurajevu – labai sparčiai populiarėjančia interneto persona, jaunimo Dievaičiu, humoristu, laidos „Akcentas“ kūrėju ir vedėju. Taip pat su nepriklausomo Rusijos internetinio laikraščio „Novaja Gazeta- Baltija“ vadove Marija Epifanova ir jauna rašytoja psichologe Une Kaunaite. Sužinojome daug žiniasklaidos paslapčių. Diskutavome apie propagandą, diskriminaciją. Mokėmės kalbėti viešai. Dar išmokome linksmų tolerancijos žaidimų. Grįžusios vedame renginius tomis pačiomis temomis ir tais pačiais metodais bendraamžiams paaugliams. Važiuojame į kitas mokyklas, susipažįstame su naujais veidais. Nemanau, kad jeigu mokyčiausi didelėje mokykloje man būtų buvę pasiūlyta dalyvauti šioje programoje.

Kasmet važiuojame į Vilniaus knygų mugę, kur susipažįstame su pačiomis naujausiomis virtualios bibliotekos naujovėmis, smagiai leidžiame laiką muzikos salėje vykstančiuose įvairiuose muzikos grupių naujausių albumų pristatymuose.

Išbandžiau ir savanorystę. Visą rugsėjo mėnesį rinkome balsus už mokyklos projektą tautiniams kostiumams įsigyti paramų programos konkurse  SMScredit.lt. Kai išnaudojome visas Facebook draugų galimybes, pasiėmėme planšetes ir išvykome rinkti balsų prie prekybos centrų. Ir verkėme, ir juokėmės laimėję konkursą. Surinkome net 6305 balsus! Šitos patirties neužmiršiu visą gyvenimą.

Beje, planšetes irgi laimėjome, vieningai ir atkakliai rinkdami senus mobiliuosius telefonus. Smagu, kad galime jas panaudoti kaip mokymo priemonę. Iš planšečių grožinės literatūros kūrinius skaito penktokai. Bibliotekininkė džiaugėsi, kad laimėtas Kultūros tarybos projektas dėl elektroninių knygų įsigijimo.

Po pamokų einame į būrelius. Vyksta medžio drožybos, dainavimo, šokių, dailės ir technologijų, jaunųjų žurnalistų bei kt. būreliai. Per būrelius padarytus darbus mokytojai siunčia į olimpiadas, konkursus. Dauguma pamėgo turistinius žygius vasarą, pavasarį ir rudenį su kitomis Lietuvos mokyklomis. Keliaujame po miestus, kaimus, muziejus, nacionalinius parkus pėsčiomis ir žvalgomės naujovių. Susipažįstame su plačiu žmonių būriu.

Alizavoje labai išpopuliarėjo futbolas. Jį žaidžia kas tik nori, lanko treniruotes, vėliau važiuoja į varžybas, laimi prizus. Džiaugiamės turėdami modernią universalią sporto aikštelę. Joje nestinga mokinių. Net ir žiemą per Alizavą dažnai nuaidi spardomas kamuolys. Reguliariai su jaunimu dirba geras sporto specialistas, buvęs garsus krepšininkas Algimantas Baziukas. Jis negaili vertingų patarimų, netingi užsiiminėti su jaunimu.

Ką galėtume keisti mokykloje? Pertraukų metu galėtų vykti smagūs užsiėmimai, pavyzdžiui, trumpi žaidimai, kad mokiniai galėtų dar labiau susiburti. Šiuos užsiėmimus galėtų vesti patys mokiniai. Svarbu gerai ir įdomiai praleisti laisvą laiką. Jauniems reikia išsidūkti.

Mažoje mokykloje patogu mokytis, nes mokytojai gali mokyti kiekvieną individualiai, padėti, kai reikia. Gali drąsiai klausti, kai kažko nesupranti, ir visiškai nereikia drovėtis. Taip pažymiai yra geresni ir mokymasis sklandus. Mano manymu, mokykloje nėra didelių trūkumų. Kai klasės nedidelės, jose netvyro šurmulys. Vaikštant koridoriais, nėra ko baimintis, kad koks moksleivis užpuls ar ims tyčiotis.

Kadangi šiuo metu plinta įvairios informacinės technologijos, pravartu jomis naudotis, mokėti surasti informaciją, ir kuo įdomiau praleisti pamokas. Dabar yra visokiausių mokymosi programėlių: matematikos, anglų, lietuvių kalbos ir kt., jų pagalba galima papildomai mokytis namuose ir mokykloje. Gerai, kad jų mokykloje netrūksta. Įsisavinti naujas žinias galima įvairiai, bet kartais atsibosta skaityti vadovėlį ir nesuprasti, ką skaitai. Tad galima išmokinti kitaip: duoti pavyzdžių per filmus, internete esančią informaciją, paskaitas ir t.t. Svarbu, kad mokiniams būtų įdomu, nes kai įdomu, jie nori mokytis daugiau, plačiau sužinoti apie atskiras temas, gali klausinėti, rodyti savo susidomėjimą. Mano mėgstamiausia pamoka yra technologijos, nes praktiškai kažką dirbti man žymiai įdomiau, nei skaityti vadovėlyje esančią informaciją.

Šiuo metu labai mažėja mokinių skaičius kaimo mokyklose. Taip didėja mokinių skaičius miesto mokyklose, bet vietiniams tampa sudėtinga važinėti į miestą, reikia žymiai anksčiau keltis rytais. Sunku pakeisti mokyklą, mokytojus, draugų būrį, priprasti prie naujos aplinkos. Jeigu turėčiau burtų lazdelę, tai kaip mat sukliudyčiau tiems, kurie uždarinėja svajonių mokyklas, taip atimdami iš vaikų pilietiškumą, patriotiškumą, savivertę ir išstumdami juos į žiaurų stresą didžiulėje svetimoje mokykloje.

Aistė Zablockytė, Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinė