Naujienos
Susitikimas su Gintare Adomaityte

Kovo 20 d. literatūrinė popietė Alizavos pagrindinėje mokykloje prasidėjo skambiomis kupiškėniškomis dainomis ir labai rimtais K. Donelaičio „Metų“ posmais. Šitaip mokiniai pasitiko netikėtai Alizavos padangę nušvietusią lietuvių literatūros žvaigždę- žurnalistę, rašytoją, vaikų literatūros tyrinėtoją- Gintarę Adomaitytę.

„Nereikia manyti, kad esame blogi, nes nemokame skaityti Donelaičio eilių. Donelaitį skaityti yra labai sunku,“- nuramino garbinga viešnia merginą, suklydusią deklamuojant „Metų“ ištrauką.- „Tik po lotynų kalbos pamokų Donelaitį skaityti pasidaro lengva,“- juokavo.

Gintarės Adomaitytės kraujyje teka knygnešystė. Jos prosenelis Augustinas Baranauskas, nebijodamas caro valdžios represijų prieš knygnešius, drąsiai ėmėsi lietuviškų knygų ir laikraščių platinimo. Raišas Liepojos vargonininkas pats knygų nešioti negalėjo, tačiau buvo puikus šios veiklos organizatorius.

Gintarė užaugo tarp didžiulių knygų lentynų. Namų aplinka ją skatino skaityti knygas. Ir šiandieną jos artimųjų tarpe didžiausia vertybė- knyga. Kiekvienas žino, kad Kalėdų, Velykų ir kitokiomis progomis dovanų gaus KNYGĄ.

Save pavadino miškine, ežerine, plaukike, irkluotoja. Niekada nemeluojančia sau.

Žurnalistės Gintarės Adomaitytės originalius straipsnius gausiai publikavo Lietuvos laikraščiai ir žurnalai:„Lietuvos pionierius“, „Komjaunimo tiesa“, „Jaunimo gretos“, „Šiaurės Atėnai“, „Ekstra“, „Genys“. Tačiau Lietuvos žiniasklaida „kaip atsistojo sumaišties laikais  ant geltonų bulvarinių bėgių, tai niekaip negali nulipti“. Nenori Gintarė tarnauti tokiai žiniasklaidai. Todėl pasirinko laisvos menininkės gyvenimą. Ir laiminga! Nes visada norėjo būti rašytoja.

Rašytoja tapo būdama jau 40-ies metų. Nuo to laiko parašė ir išleido 17 gerų vertingų knygų. Rašydama visada galvoja apie savo skaitytoją, todėl jos knygos nedidelės, nestoros, kuprinėje telpančios. „Šiuo metu rašau apysaką „Upeiviai“, apie žaliaakį šėtoną, besilinksminantį Anykščių krašte“. Kodėl Anykščių? Ogi todėl, kad „Anykščiai mįslingas kraštas, stebuklinga žemė, pagimdžiusi ir vis gimdanti rašytojus“. Pačiai arčiausiai širdies- apysaka „Laumžirgių namai“. Daugiausiai komentarų sulaukė „Paklydusi pasaka“ (apie kelią, kuris kikeno ir ieškojo savo kelio), nes tai išties keistas kūrinys. Įkvėpimas ateina iš natūros, iš kultūros, iš širdingų pokalbių. „Rašau tiktai naktį. Esu kiemsargių draugė, kai šie pradeda darbą, aš baigiu savąjį“, - atviravo rašytoja.

Skaityti labiausiai patinka prisiminimų knygas. Paskutinė perskaityta – Liūnės Janušytės „Korektūros klaida“, o labiausiai patikusi- Dinos Rubinos „Petruškos sindromas“ (romanas apie lėles ir lėlininkus, žmogaus ir lėlės konfliktas“.

                      Idealas- vokiečių kompozitorius Johanesas Bramsas. „Visada troškau rašyti tekstus taip, kaip Bramsas rašė muziką. Klausydama Bramso jaučiuosi tarsi su manimi kalbasi“. Autoritetas- abu tėveliai (labai išsilavinę, aukštos kultūros žmonės), vyras Marijus (Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos šokio mokytojas).

Sėkmės formulė- ištikimybė principui „Visada būti savimi“. Gyvenimo moto- „Gyvenimas tik prasideda!“.

Gintarės Adomaitytės darbas įvertintas Vaižganto premija (2003m.), Vytauto Tamulaičio premija (už pasakų rankraščius, 2003 m.), Kultūros ministerijos premija (už nuopelnus skaitymui, 2007 m.).

Nuoširdžiai ir atvirai atsakinėjo viešnia į mokinukų pateiktus klausimus. Netgi į tokius: „Kokia mėgstamiausia ir nemėgstamiausia pamoka buvo mokykloje? Ar prisimenate pirmąją meilę?“

Mėgstamiausios pamokos- lietuvių literatūra ir fizinis, o nemėgstamiausia- matematika. „Su matematikos mokytoju dar ir šiandien tebediskutuoju sapnuose.“ Tai neatsitiktinumas , nes aukštas ir gražus matematikos mokytojo sūnus ir buvo pirmoji Gintarės meilė.

O paskui pakvipo vasara, mėlynėmis, avietėmis, čiobreliais. Sklaidėme naujausiąją rašytojos knygutę, Edukologijos leidyklos dažais kvepiantį  „Čiobrelių dvarą“. Grožėjomis žaismingomis iliustracijomis ir eilutėje laukėme,  kol autorė įrašys gražius  palaiminimo skaityti žodžius.

Praėjo tik valanda, o kiek praturtėjome!

Danutė Miknevičienė, Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė