Naujienos
SOCIALINIS MIESTO ŽEMĖLAPIS

 

Dalyvaudami programoje jaunimo lyderiai naujų neformalaus ugdymo metodų pagalba išmoko identifikuoti problemas, jas spręsti bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Jaunimo lyderiai užsiėmimuose įgijo motyvaciją veikti savanoriškai ir iniciatyviai, suprato visuomenei naudingų darbų atlikimo svarbą ir būtinybę. Tokiu būdu jie išmoko naujų socialinių, pilietinių ir komunikacinių kompetencijų veikti visuomenės labui, siekiant pradėti gerinti savo artimiausią aplinką, o ateityje imtis atsakomybių už savus veiksmus šalies mastu.

                      Projekto metu moksleiviai bus skatinami imtis Socialinio miesto žemėlapio metodu išskirtų problemų sprendimo, o pabaigoje vyksiančioje ataskaitinėje projekto veikloje bus analizuojamas visuomenei naudingų darbų poveikis ir programos metu spręstos problemos bei pristatomos gerosios mokyklų patirtys.

Socialinio miesto žemėlapio metodo poveikis: metodas padeda iš arčiau pažvelgti į vietos

bendruomenės, kurioje gyvename ir mokomės, problemas, ragina jas spręsti ir iš dalies pakeisti

savo gyvenamąją ir mokslo aplinką: įgyti kitokius gyvenimo prioritetus, tikslus, būti atsakingais

vykdant įvairias su tuo susijusias akcijas ir programas. Ši veikla skatina bendradarbiavimą tarp

vietos moksleivių, mokytojų ir mokyklų administracijų, bendruomenių ir savivaldos institucijų,

ragina visuomenę domėtis savo miesto problemomis ir jas ne tik fiksuoti, bet ir prisidėti prie

spendimo.

                      Panevėžio apskrityje vykusiose Socialinio miesto žemėlapio veiklose jaunimo lyderiai išskyrė eilę problemų, kurias jie ir jų bendraamžiai stebi ir patys patiria mokyklose bei kitoje artimiausioje aplinkoje. Jaunimo lyderiai kartu diskutavo ir ieškojo šių problemų sprendimo galimybių. Jie yra susirūpinę ir norėtų, jog jų mokyklose ir gyvenamojoje aplinkoje:

                      - būtų aktyviau sprendžiama patyčių mokykloje problema;

                      - būtų sukurtos prevencinės akcijos mokyklose kovojant su smurtu ir patyčiomis, jaunimo lyderiai siūlė steigti savitarpio pagalbos centrus, kuriuose būtų galima išsipasakoti, gauti

užuojautos bei paramos, tai galėtų teikti patys moksleiviai (pvz. „bendraamžiai bendraamžiams metodo pagalba);

                      - būtų organizuojamas įvairesnių veiklų bei būrelių pasirinkimas, ypatingai atsižvelgiant į jaunimo poreikius;

                      - būtų sukurtas glaudesnis ryšys tarp mokyklų socialinių pedagogų, psichologų bei moksleivių, nesant šiam ryšiui bei nejaučiant saugumo jausmo, moksleiviams dažnai trūksta

supratingumo, paramos bei palaikymo;

                      - būtų organizuojama daugiau neformalaus pobūdžio renginių, ypatingai išskirtas poreikis inicijuoti įvairius teminius renginius ar akcijas, kuriuose jaunimas galėtų pasireikšti

kūrybiškai;

                      -trūkstant jaunimui susibūrimo vietų, regione sukurti palankią jaunimui infrastruktūrą,

pavyzdžiui seniūnijose, regiono kultūros centruose steigti jaunimo klubus ir kt.;

                      - būtų skiriama daugiau palaikymo jaunimo iniciatyvoms, pavyzdžiui pagalba finansavimo klausimais, patalpomis, įvairiomis priemonėmis, kurios būtinos, kad iniciatyva įvyktų;

                      - būtų organizuojami įvairūs užsiėmimai, taikomos aktyvios ugdymo priemonės ir teigiamai veikiama aplinka, kad moksleiviai nebijotų būti savimi ir kitokie bei ugdomas moksleivių

pakantumas ir tolerancija;

                      - būtų efektyviau rūpinamasi aplinka: šiukšlių surinkimas, švara ir tvarka;

                      - būtų užtikrinama geresnė informacijos sklaida mokyklose;

                      - būtų dažniau organizuojami šokiai ir kiti pramoginiai ir laisvalaikio renginiai mokyklose ir gyvenviečių centruose;

                      - būtų gerinamas tarpmiestinis susisiekimas regione;

                      - būtų sudaroma daugiau galimybių sportavimui, užtikrinant, kad moksleiviai gali užsiimti įvairia sporto veikla pagal savo norus ir galimybes;

                      - būtų skatinamas aktyvus bendradarbiavimas tarp moksleivių, mokytojų ir mokyklų

administracijos;

                      - būtų skatinamas glaudesnis bendradarbiavimas tarp moksleivių ir jaunimo reikalų

koordinatorių bei kitų savivaldybės atstovų kurie dirba su jaunimu;

                      - būtų skatinamas aktyvus jaunimo dalyvavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimo

procesus.

                     

                       Bendraamžių švietėjų tinklo koordinatorė Karolina Telyčėnaitė,