Naujienos
Savaitgalį visi keliai vedė į Alizavą

                  Šventinis renginys, skirtas mokyklos 100- mečio paminėjimui, prasidėjo šv. Mišiomis Alizavos bažnyčioje.
 
                  Per pamaldas kunigas Laimonas Nedveckas sakė, kad kaimas, kuriame nėra mokyklos - pasmerktas žlugti. Alizavai atsitiko kitaip. Šis kaimas prieš šimtą metų čia įsteigus mokyklą tapo miesteliu. „Mes kiekvienas nešiojame savo širdyje ne tik prisiminimus apie moksleiviškus metus, bet ir mokytojų įdiegtas vertybes“,- sakė kunigas.

                   
                  
Po šv. Mišių bažnyčioje vyko iškilmingas minėjimas. Istorijos mokytojas Aurimas Martinka apžvelgė mokyklos 90 metų gyvavimo laikotarpį, o direktorius Gintaras Paškauskas priminė per pastaruosius dešimt metų nuveiktus darbus.

                      Prisiminimus keitė mokinių dainos, instrumentalistų pasirodymai.

                      Kiekviena mokyklos laida turėjo ką prisiminti, pasidalinti patirtais mokykliniais įspūdžiais, nors jau nuo paskutinio mokyklinio skambučio daugumai prabėgo ne viena dešimtis metų.

                      Prieš 74 - erius metus baigusi Alizavos pradinę mokyklą Otilija Glemžaitė - Vasiliauskienė sakė, jog dabar jos pati didžiausia svajonė - padaryti mokyklos genealoginį medį, kuriame būtų įrašyti visi čia lankę mokyklą mokiniai.

                      Trečios laidos abiturientų vardu kalbėjęs Algirdas Petrulis sakė, jog gyvenime nieko nėra nekintamo, tačiau kaip gera kartais pasijausti mokiniu.

                      „Mes mokytojus mylėjome, gerbėme ir bijojome, - sakė buvusi šios mokyklos abiturientė Bronė Valinskaitė. - Pagarba mokytojui buvo pats svarbiausias dalykas mokiniui.“

                      Penkioliktos laidos abiturientų vardu kalbėjusi Idalija Marcinkevičiūtė visiems susirinkusiems perdavė savo klasės draugės Rimos Kriovaitės- Vederienės, neseniai išėjusios Anapilin, paskutinį prašymą- pasveikinti visus susirinkusius į susitikimą ir prie mokyklos pasodinti akaciją.

                      Bene pats prasmingiausias jubiliejaus prasme  susitikimas buvo 18-ajai abiturientų laidai. „Gyvenimas bėga greitai. Mokyklai šimtas metų, o mums jau po penkiasdešimt, tačiau čia praleistos vaikystės dienos pačios nuostabiausios“, - sakė Alvydas Vasiliauskas.

                      Kiekviena laida turėjo ką prisiminti, ką papasakoti. Kalbos nestigo ne tik per oficialiąją renginio dalį, bet ir išėjus už bažnyčios durų, apsilankius pačioje mokykloje. „Nors ir kokiu kosminiu greičiu skrietumėme, ties Alizavos miesteliu visada sumažiname greitį, nes čia yra likę tai, ko negalima nusakyti žodžiais. Mums Alizava visada liks saulėta ir brangi“, - kartojo ne vienas kalbintas buvęs Alizavos mokyklos mokinys.

 

                                                                    Nida Šulcienė,

                                                                   „Kupiškėnų mintys“ korespondentė