Naujienos
Poetas dovana

Rudeniui ritantis į žvarbų lapkritį, susirinkusi į jaukiai išpuoštą salytę, Alizavos mokyklos bendruomenė, smagiai ir šiltai bendraudama su nuostabaus grožio bei gėrio rašytoju, turinčiu nepaprastą humoro jausmą, Liudviku Jakimavičiumi, pratęsė praėjusiais mokslo metais vykdytą skaitymo skatinimo projektą „Pasaka- kartų tiltas“. Poetą dovanų  Alizavos mokyklos bendruomenei- MTC konkurso „Bendruomeniškiausias mūsų mokyklos renginys/projektas/akcija“ nugalėtojai, Publikos nominantei- atvežė Mokyklų tobulinimo centro atstovė Jolanta Labuckaitė

                      L. Jakimavičius paskaitė linksmą poemėlę apie biologijos instituto sargą, kuris naktį įlindęs į laboratoriją, norėdamas gero, pakliuvo į bėdą: suardė mokslinį eksperimentą, netyčia paleisdamas katiną ir didelį debesį raudonų musių. Šią šiuolaikinio absurdo poetikos istoriją Liudvikas sukūrė todėl, kad jam labai nepatinka eksperimentai, kurių metu kankinami nieko nekalti gyvūnėliai.

                      Bruzdančius vaikus svečias sudomino linksmais patarimais, kaip pasigaminti elektros, įleidžiant į tvenkinį elektrinių ungurių, kaip pasigaminti šilumos, trinant viena į kitą ne tik rankas, bet ir kates ar šunis. Pagerbdamas tėčius- gaisrininkus pacitavo iš garsiųjų „Gaisrininkų legendų“             ( pagal šią pjesę sukurtas televizijos filmas- komedija). Rimtų eilių paskaitė iš autobiografinės knygos „Elio“, kuri „nėra vien apie autorių, bet autoriaus akimis pamatyta“.

                      Atsakė į mokinių klausimus, kaip pradėjo rašyti, iš kur semiasi idėjų, ką mėgsta skaityti, ką veikia be rašymo.

                      Apie socialinius tinklus visiems paaiškino šitaip. Kadangi labai daug žmonių galvoja, kad jie- pasaulio viešpačiai ir be perstojo kelia į Facebook savo nuotraukas bei rašinėja kvailus komentarus, šis socialinis tinklas virtęs didžiuliu psichologiniu šiukšlynu. Tuo pačiu Facebook didžiulis ginklas. Prieš keletą metų Afrikoje šio socialinio tinklo pagalba buvo suorganizuotas sukilimas. Facebook grupės leidžia bendrauti žmonėms, dirbantiems bendrą darbą.

                      Ir apie tai, kaip modernioje nūdienoje dingsta lėtas ir gražus santykis su aplinka ir šitaip prapuola kiekvieno darbo šventumas. Ir todėl:

                      „Tolimos ateities šienpjoviai

                      dalgiais

                      kertantys debesis

                      spjaudys kramtomą gumą

                      į mūsų laikus.“

 

Apie mokyklos laikus, apie linksmiausią išdaigą, apie šiandieninį bei savo kartos jaunimą, apie išdykusius kūrybingus vaikus bei supratingus mokytojus ir rimtai, ir pokštaudamas pasakojo svečias šauniai ir žingeidžiai kaimo mokyklos bendruomenei.

Poetas išvyko, paskleidęs šilumą ir džiaugsmą. Kiekvienas popietės dalyvis į namus parsinešė po knygelę iš labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“, kurią būtinai perskaitys su namiškiais.

 

Danutė Miknevičienė, Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė