Naujienos
Nuo delfinų iki Baublių

Keltu atplaukę į Kuršių Neriją vaikai nuskubėjo tiesiai į Delfinariumą, kur jų laukė neįtikėtinas šou. Dar prieš pasirodymą delfinai ėmė bendrauti su publika. Žaisdami kamuoliu šie draugiški gyvūnai išmetė jį už baseino krašto sėdinčių vaikų pusėn tarsi kviesdami prisidėti prie žaidimo ir atmesti kamuolį atgal. Įgyvendinus delfinų prašymą, nors apsauga už tai ir nepagyrė, jie vėl sviedė kamuolį ten pat ir, rodos, žvelgė tiesiai į akis prašydami pažaisti. Žinoma, gavę įspėjimą iš apsaugos, niekas nebedrįso pakelti kamuolio, o delfinas vis lūkuriavo. Linksmiausia buvo tada, kai vėl grįžo apsaugininkas ir delfinas mikliai pasišalino, tarsi būtų niekuo dėtas. Po tokių draugiškų  išdaigų simpatija šiems vandens žinduoliams tik dar labiau išaugo, o šou metu atliekami triukai atrodė dar įspūdingesni. Čia delfinai stebino ne tik aukštais šuoliais, kūliavirsčiais ore ir lankų sukimu nosimi, bet ir dainavimu bei piešimu. Taip pat jie šoko, o vieno delfino judesiai priminė tikrų tikriausią breiką. Abejingų nepaliko ir krepšinis. Pasirodo, jog delfinai gali būti ne ką mažiau taiklūs už tikrus krepšininkus. Jie lygiai taip pat kaip ir žmonės moka perdavinėti kamuolį vieni kitiems, o po to, iššokę prie gan aukštai kabančio krepšio, dėti į jį taiklų dvitaškį. Nemažai triukų buvo atlikta kartu su dresuotojais. Šie žmonės plaukiojo, šoko ir mėtė į krepšį kartu su delfinais tarsi patys būtų vandens gyvūnai. Prie viso pasirodymo linksmumo prisidėjo ir delfinų keliami vandens purslai, kurie smagiai tyško ant priekinėse eilėse sėdinčių žiūrovų. Vaikams tai buvo didelis džiaugsmas – juk ne kasdien tave aptaško delfinas.

Truputį sušlapę, bet pasikrovę gerų emocijų visi patraukė link jūros. Jos neaprėpiama didybė atėmė žadą kiekvienam, o ypatingai pirmą kartą išvydusiems. Vėliau vaikai nužygiavo paskui gidę susipažinti su kitomis uostamiesčio įžymybėmis. Keliaudami jaukiomis Klaipėdos senamiesčio gatvelėmis jie išgirdo ir tikrą istoriją apie Memelburgo vardu įkurtą miestą, ir legendą apie du brolius, kurie neatmenamais laikais atklydo į šį kraštą. Vienas jų pasiliko gyventi, kitas iškeliavo ieškoti laimės kitur palikdamas tik klampias pėdas, nuo kurių ir kilo miesto pavadinimas Klaipėda. Visiems įspūdį paliko ne tik uostamiesčiui būdinga laivų laivelių gausa, bet ir išskirtinė senoji architektūra fachverkas, kai pastato karkasas matomas iš lauko pusės.

Po pasivaikščiojimo po Klaipėdą vaikai išvyko Bijotų kryptimi (Šilalės r.), kur turėjo aplankyti pirmąjį Lietuvoje muziejų, Dionizo Poškos Baublius. Šis muziejus išsiskiria tuo, kad yra įkurtas ąžuolų viduje. D. Poška XIX a. atsigabeno du ąžuolus, Baublį ir jo brolį, kurių drevėse įkūrė senienų muziejų. Dabar Baubliai yra atrestauruoti ir saugiai apgaubti nuo lietaus, sniego ir kitų gamtos stichijų. Šalia ąžuolų yra ir įprastas muziejus skirtas D. Poškai, taip pat nuostabus parkas su medžių alėjomis ir tvenkiniais, vandens malūnas bei senų rakandų ekspozicija.

Viską apibendrinant, diena buvo kupina daug naujos informacijos, smagių įspūdžių ir gerų emocijų. Vaikai nors ir pavargę, bet buvo laimingi turėję progą taip kultūriškai papramogauti.

 

Belieka pridurti, kad elektronines atliekas mokyklos bendruomenė rinks ir šiais mokslo metais.

 

Dalė Miknevičiūtė,

buvusi Alizavos pagrindinės mokyklos mokinė,

KTU studentė