Naujienos
Gimtosios tarmės šventė Alizavoje

Jau nebalinksmūs visi medėliai,

Kad geltonuoja žali lapėliai.

Ba javų dyki visi laukėliai.

Kasdėn jau skrenda gėrvių pulkeliai.“- Gimtąja tarme eiliavo pirmoji Kupiškio krašto poetė Uršulia Tamošiūnaičia. O mes ar bemokam kalbėti tarmiškai? Jaunimas jos gėdijasi. Ne lygis. Lygis- angliškos internetinės klišės ir rusiški keiksmažodžiai.

 

Norėdami atkreipti mokinių dėmesį į gražią gimtinės tarmę, suteikti galimybę paklausyti skambių liaudiškų dainų, pajusti tautinių šokių smagumą, organizavome mokykloje folkloro šventę. Pasikvietėme kaimynus: „Saulalas“ folkloro kolektyvą iš Biržų Saulės gimnazijos, „Zbitkų“ etnokultūros būrelį iš P. Matulionio progimnazijos, folkloro kolektyvą iš Pasvalio r. Valakėlių kultūros namų.

Šventę pavadinome „Dijūta, kalnali“ svarbaus Alizavos krašto mitologinio kalno – Dijokalnio garbei. Šis kalnelis mums svarbus kaip gražus ir šventas senųjų Alizavos žmonių atminimas. Mūsų proproseneliai , būdami jauni, rinkdavos ant šito kalno. Dainuodavo, šokdavo, atlikdavo įvairias apeigas. Dijokalnis garsus Europoje dėl savo sutartinių.

Susikibę už rankų viename dideliame rate šventę pradėjome bendra sutartine „Dijūta, kalneli“. Po to skambėjo dainos biržiečių, kupiškėnų ir pasvaliečių tarmėmis. Šaunių mokytojų- biržietės Nijolės Kaulinienės, pasvaliečių, Linos ir Alberto Bartašių, kupiškėnių, Daivos Palionienės ir Žydrūnės Rakauskaitės- vadovaujamas jaunimas grojo, giedojo, dainavo, šoko. Jaunosios pasakorės, alizavietės:  Aurita Trasykytė ir Vilė Miknevičiūtė linksmino įdomiomis tarmiškomis istorijomis. Griežiant gyvai Linos ir Alberto Bartašių kapelos muzikai šokome linksmus lietuviškus šokius. Tokius šokius, kur nereikia sėdėti ir laukti, kol tave kas pakvies, o tiesiog neri į ratą ir šėlsti su visais. Kas begali būti smagiau?!

„Oi, jūs susiedai, mieli susiedėliai,

Paklausykit uvažokit, jūs mono žodėlį...“- nuaidėjo nuvilnijo per visą Alizavos miestelį šventės dalyvių lūpomis kupiškėnų himnas.

Pakarštavoję gardžios košės, pasimėgavę kvapnia žolelių arbata, vieni kitiems padėkavoję, išsiskirstėme. Pažadėję būtinai dar susirinkti ir vėl. Kad gimtoji tarmė jaunimo lūpose skambėtų išdidžiai!

Šventę „Dijūta, kalneli“ dalinai finansavo Gintaro Steponavičiaus jaunimo pilietinių iniciatyvų paramos fondas.

 

Danutė Miknevičienė, Alizavos jaunimo projekto „Dijūta, kalnali“ koordinatorė