O kai krivis Gediminas iš Pyvesos atsivežtu vandeniu pašventino kalną, pradėjome skaityti sakmeles. Apie Perkūno susitikimą su varle, apie laumės ir ungurio kovą, apie uodo gyvenimą, apie mašalų muzikėlę, apie tai, kaip mėnulis girią apšvietė ir t.t. Ypatingoj aplinkoj sakmės nuskambėjo ypatingai.

Alizavos pagrindinės mokyklos biblioteka prisijungė prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro iniciatyvos „Atverk duris vasarai“.

Praėjusį penktadienį į biblioteką buvo pakviesti moksleiviai ir jų tėveliai pamankštinti smegenėles, rungtyniaujant protų mūšyje apie senovės lietuvių dievus. 

Alizavos mokyklos ketvirtokų lėlių teatriukas (neformalaus vaikų švietimo programos „Vaikai ir lėlės“ dalyviai, vadovė Vilė Leščinskienė) birželio 4 dieną dalyvavo vaikystės šventėje „O mes vaikai, o mes pasaulis!“ Rokiškio r. Lailūnuose . Šventę organizavo Rokiškio r. Martinonių biblioteka, Lailūnų km bendruomenė ir Martinonių kultūros centras.

Paskutinė šių mokslo metų diena Alizavoje buvo ypatinga. Nuo pat ankstyvo ryto į mokyklos kiemą įsuko (vienintelis Europoje!) Panevėžio lėlių vežimas. O iš jo pabiro visas pulkas profesionalų, pasiruošusių padaryti žmonėms šventę. Anksčiau atėję smalsuoliai, galėjo stebėti, kaip atidarytas vežimo šonas virsta scena būsimam spektakliui.

Nusileidę Vaiduoklių laiptais, perėjome Laumių tiltą. Pakėlę galvas, išvydome žinios nešėjo Juodojo varno ženklą. Prie Perkūno ąžuolų subolavo šviesus siluetas. Pribėgę arčiau išsigandome, pamatę  žilą senutėlę su lazda rankoje. Ji šaukėsi pagalbos. Sakė, esanti akla ir paklydusi, ieškanti kelio prie šventųjų akmenų.

Birželio 1 d. organizuojame mokinių išvyką į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Čia mokinių laukia edukaciniai užsiėmimai „Kelionė į Šventą girią“ pagal lietuviškas mitologines sakmes ir apžvalginė ekskursija po muziejų. 

Birželio 3 d. į mokyklą atvyksta Panevėžio lėlių vežimo teatras. Žiūrėsime nacionalinio premijos laureato Vitalijaus Mazūro spektaklį „Raudonkepuraitė“.

Tai projekto „Šeimyninė kelionė po lietuvišką mitologiją“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginiai. 

Gegužės 6 d. Subačiaus gimnazijoje susirinko jaunieji žurnalistai iš Alizavos, Salamiesčio  pagrindinių mokyklų ir Subačiaus gimnazijos. Pirmiausia visi renginio dalyviai buvo suskirstyti į grupeles ir turėjo atlikti užduotis, skirtas spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Mokiniai turėjo atpažinti knygnešius, lietuviškai perrašyti  kirilicos tekstą, išspręsti kryžiažodį, atlikti žaibo užduotis.

 Kadangi žurnalistas ne tik rašo, bet ir filmuoja bei fotografuoja, todėl labai svarbu žinoti ir šios srities etiką. Kiekvienos mokyklos žurnalistai pademonstravo filmuotus reportažus, kuriuos pakomentavo Valentinas Pečininas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir fotomenininkų sąjungos narys ir Gintaras Lukoševičius, profesionalus fotografas, buvęs fotokorespondentas. 

Balandžio 24 d. į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą susirinko geriausių „Šekspyras gyvas bibliotekose“ iniciatyvų autorės- bibliotekininkės iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

Prezidentės vardu sveikino jos patarėja M. Dautartaitė. Prezidentė, į savo valdas įsileidusi V. Šekspyrą ir bibliotekininkėms padovanojusi gražią šventę, parodė, kad jai rūpi bibliotekos.

Jungtinės karalystės ambasadorė J.E. Ponia Claire Louise Lawrence priminė, kad ir V. Šekspyrui labai rūpėjo knygos. Ji pacitavo jo žodžius iš pjesės „Audra“. „Žinodamas, kad branginu knygas, jis įrengė man tokią biblioteką, kuri buvo brangesnė nei mano hersogystė“.    Britų tarybos atstovybės Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas kalbėjo, kad temos, kurias iškėlė V. Šekspyras- meilė ir neapykanta, godumas ir valia,- aktualios ir šiandien. „V. Šekspyras sujungė žmogiškąsias patirtis, kaip niekas kitas iki jo ir po jo“. V. Šekspyro kūriniai išversti į daugiau kaip 100 pasaulio kalbų.

Balandžio 19 d. į P. Matulionio progimnazijos aktų salę susirinko rajono mokyklų 3-4 klasių mokinių komandos, susipažinusios su S. Paltanavičiaus knygomis, išmokusios susirasti reikalingą informaciją enciklopedijose bei internete, perskaičiusios geriausias 2015 metų lietuvių rašytojų knygas vaikams.

Nė nepajutome, kaip žvakių plevenimas ir švelnūs muzikos akordai grąžino 450 metų atgal, kur nedideliame miestelyje prie Eivono upės gimė Viljamas Šekspyras. Padvelkė viduramžių senove. Ant ekraną atstojančios skaityklos sienos nuolat keitėsi vaizdai: namai dengti ne čerpėmis, o šiaudais ir meldais... Ant liesų kuinų į Oksfordą jojantys studentai... Gramatikos mokyklos mokytojas su lazda rankoje... „Globus“ teatro scena, prieš vaidinimą pakreigta šviežiais meldais... Prie pat pakylos, ant žemų trikojų suoliukų susėdę privilegijuoti ponai... O po atviru dangumi berėkaujantys, besistumdantys, besibarantys ir besikvatojantys pigieji žiūrovai...

Vieną už kitą įdomesnes rašytojo biografijos ištraukas skaitė popietės vedėjos- anglų kalbos mokytoja Daiva Pūkienė ir bibliotekininkė Danutė Miknevičienė. Susikaupęs prie molberto, spalvas būsimam V. Šekspyro portretui  liejo jaunasis dailininkas Šarūnas Babachinas. Ilgomis puošniomis sukniomis pasidabinusios vyresniųjų klasių mokinės skaitė sonetus. Aštuntokai Aistė Zablockytė ir Justas Puzelis originalo kalba suvaidino paskutinio Romeo ir Džuljetos pasimatymo sceną. Bendra karaoke sugrįžome į nūdieną. Dainavome apie šiuolaikinius Romeo ir Džuljetą. Tada kūrėme gyvuosius paveikslus „Hamletą su kaukole“, „Ofeliją iš „Hamleto“, „Daug triukšmo dėl nieko“ ir , žinoma, „Romeo ir Džuljetą“.