Biblioteka
ATRADIMAI DIDŽIAUSIAME GARSINIO SKAITYMO PROJEKTE

Šiandien, lapkričio 15 -ąją dieną, tūkstančiai žmonių Šiaurės ir Baltijos šalyse įvairiomis kalbomis skaitė ištraukas iš Šiaurės šalių rašytojų knygų.

Antrąją lapkričio mėnesio savaitę švenčiama Šiaurės šalių literatūros savaitė. Tai Šiaurės šalių asociacijų „Norden“ sąjungos vykdomas projektas skirtas garsinio skaitymo puoselėjimui ir pažinčiai su Šiaurės šalių literatūra.

Šiemet Šiaurės šalių literatūros savaitė pakvietė į renginius svajonių ir ilgesio tema, nes metai paženklinti užvertomis sienomis, griežtais apribojimais. Svajonės ir ilgesys vienija žmones nepaisant visų apribojimų.

Šių metų skaitymams parinktos knygos iš Alandų salų, siekiant prisidėti prie šio regiono autonomijos šimtmečio paminėjimo. Alandų salos – tai salų šalis Baltijos jūros viduryje. 26 700 salų susiraizgiusios tarpusavyje, vietomis jas skiria tik kilometras vandens. Tarp salų nutiesti tiltai. Nors salos yra Suomijos teritorijoje, tačiau jų statusas jau šimtas metų pripažintas Jungtinių Tautų. Alandai turi visus šalies atributus: pašto ženklus, automobilių numerius. Alandų salų piliečiai kalba švediškai.

Alizavos pagrindinės mokyklos 5-9 klasių mokiniai skaitė ištrauką iš Alandų rašytojos Karinos Erlandsson knygos „Perlų ieškotoja“. Šioje Šiaurės Tarybos Vaikų ir jaunimo literatūros premijai nominuotoje knygoje pasakojama apie Mirandą, kuri ieško paslaptingo brangakmenio. Pasak legendos, radęs tą brangakmenį žmogus niekada nebejaus ilgesio.

7 klasės mokiniai po garsinio skaitymo žiūrėjo dokumentinį danų režisieriaus filmą Vedenneito. Kartu su filmo herojais pusbroliais Emika ir Antii, kurie stovyklavo ant žiemos ežero, grožėjosi šiaurės pašvaiste, nuostabiais žiemiškais miško vaizdais, paukščiais bei gyvūnėliais.

6 ir 5 klasių mokiniai žiūrėjo norvegų režisieriaus Vigdžio Nielseno trumpametražinį filmą Vannskrekk (Vandens baimė). Tai filmas apie vienatvę ir drąsą. Vienuolikmetė Vilja meta sau iššūkį ir atremia kaimo mergaičių patyčias. Ji turi ginti save ir savo senelio garbę.

Paskui mokiniai diskutavo apie jausmus, iškilusius žiūrint  filmą originalo kalba. Apibudino filmo kraštovaizdį - pievą ir gilų fiordą. Atsakinėjo į klausimus: kodėl kitos mergaitės pyko ant Viljos; kodėl Vilja sutiko daryti tai, ką įsakė mergaitės; kaip jos jautėsi, kai Vilja nebeišniro iš vandens; kaip jautėsi, kai Vilja atsigavo; kodėl filmas pavadintas „Vandens baimė“.